Vartai į Europą: kodėl Lietuvos kariniai pajėgumai stiprina visą žemyną

Bet dabar grėsmė yra didesnė nei bet kada anksčiau. Trys Baltijos šalys, kuriose gyvena iš viso apie šešis milijonus gyventojų, pasižymi miškingomis plokščio reljefo vietovėmis, įspraustomis tarp vakaruose jas skalaujančios Baltijos jūros ir rytuose esančios Rusijos bei jos sąjungininkės Baltarusijos. Pasienyje išdėstytos šių šalių karinės bazės, todėl akivaizdu, į kurią pusę jos būtų nukreiptos vykstant atakai. Tad Lietuvos gynybiniai pajėgumai turėtų rūpėti visai Europai. Ypač skubiai reikia plėtoti ir modernizuoti oro erdvės gynybos ir sausumos pajėgas.

Gynybos pramonei Lietuva jau dabar skiria apie 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad Lietuva yra tarp dešimties pirmaujančių NATO šalių pagal išlaidas, palyginti su jos ekonomikos dydžiu, tačiau neatrodo, kad šiuo metu to pakanka. Viena vertus, tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva neturi stiprios nacionalinės gynybos pramonės, todėl investicijos į gynybos aparatą neskatina šalies ekonomikos augimo. Kita vertus, reikalavimų sąrašas yra gana išsamus ir apima modernią radarų įrangą, prieštankinius pabūklus, antžeminę oro erdvės gynybos įrangą ir maskuotės technologijas, taip pat naujas mokymo ir modeliavimo priemones. 

Šiuo metu stebime didelius gynybos planavimo pokyčius. Planuotos ateities investicijos į karinius pajėgumus dabar iš naujo svarstomos, o Lietuva daug investuoja į sausumos ir oro gynybą. Taigi šalis prisiima tam tikrą riziką.

Samuel Karlsson, „Saab“ regiono ekspertas

Nors anksčiau visos trys Baltijos šalys galėjo tikėtis Europos Sąjungos ir JAV paramos, vis dar neaišku, kaip klostysis geopolitinė ir ekonomikos krizė ir ar pavyks išlaikyti dabartinį labai didelį gyventojų palaikymą tuo atveju, jei, pavyzdžiui, padidėtų infliacija, susilpnėtų šalies ekonomika ir tektų įvesti naujus mokesčius išlaidoms, taip pat ir karinėms, padengti. Tačiau taip pat akivaizdu, kad Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, yra vartai į Europą ir užima svarbią vietą NATO ir viso žemyno mastu.

Didžiausi sausumos ir oro gynybos trūkumai

Taigi, kur labiausiai reikia pajėgumų ir naujų įgūdžių? Tai, ką daugelis laiko savaime suprantamu dalyku, t. y. Baltijos jūros apsauga, iš tikrųjų nėra itin reikšminga, kai kalbama apie investicijas į karinius pajėgumus. Šio regiono šalys, ypač Vokietija, Švedija, Suomija ir Danija, turi galingus karinius laivynus, todėl Lietuvai būtų strategiškai neprotinga investuoti į jūrų gynybos įrangą. Šiaip ar taip, jie būtų prieinami ir prireikus per kelias dienas galėtų būti dislokuoti ir reaguoti į galimą povandeninį karą. Šalies sausumos ir oro gynyba yra daug svarbesnės, nes šioje srityje esama žymių trūkumų, kuriuos galima pašalinti tik investuojant į veiksmingą įrangą. Pavyzdžiui, dabar aiškėja, ko galima pasiekti antžemine oro gynybos įranga. Dėl nuotolio, tikslumo ir naujoviškų technologijų priešininkai ne tik priversti nerimauti, bet tai taip pat gerokai sumažina jų galimybes. Kadangi Baltijos šalys yra tarp Rusijos ir Vakarų Europos, akivaizdu, kad tokių sistemų įrengimas jose yra būtinas bendrai NATO gynybos strategijai.

Lietuvai taip pat turėtų būti svarbios aukštųjų technologijų maskuotės sistemos. Įsigyjant daug naujų transporto priemonių, reikia plėtoti jų maskuotės ir klaidinimo galimybes. Maskuojamieji tinklai, pvz., „Saab Barracuda“ tipo, yra viena iš priemonių priartėti prie priešo ir likti nepastebėtam, nepaisant sparčios technologinės pažangos. Itin lengva maskuojamoji sistema (angl. „Ultra-Lightweight Camouflage System“ (ULCAS)) veikia kaip karių ir transporto priemonių uniforma. Tinklai užtikrina daugiaspektrę apsaugą, t. y. jie prisitaiko prie aplinkos ne tik pagal spalvą, bet ir pagal temperatūrą. Šiuo metu jais jau galima sumažinti viso spektro signalų kiekį 80–90 proc. Kad nebūtų ribojamas manevringumas, galima naudoti mobiliąją maskavimo sistemą (angl. „Mobile Camouflage System“ (MCS)). Ji taip pat užtikrina daugiaspektrio ekrano poveikį ir kartu apsaugo nuo dulkių debesų. Jei transporto priemonių MCS derinama su maskuojamaisiais tinklais „Barracuda“, maskuojamasis poveikis sustiprinamas ir transporto priemonė tampa beveik nepastebima jutiklių. 

Lankstus, judrus ir mobilus

Ne mažiau svarbūs artimoje kovoje yra veiksmingi prieštankiniai pabūklai, kurie yra lengvi, nešiojami ir optimaliai pritaikyti operacijoms tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Vienkartinio naudojimo įmonės „Saab“ ginklas AT4 gali būti nukreipiamas prieš šarvuotas transporto priemones, pastatus, priešo karius ir sprogmenis. Visų tipų AT4 ginklai valdomi vienodai, todėl reikia mažiau mokymų – būtent į tai reikėtų atsižvelgti perkant ginklus. Ginklas AT4, kaip ir naujoviškas lengvasis prieštankinis ginklas (NLAW) bei „Carl-Gustaf M4“ ginkluotė, yra modulinės konstrukcijos, todėl šios sistemos veiksmingos, efektyvios ir patikimos ilgą laiką.

Geriausias savo klasės ginklas NLAW eliminuoja net moderniausius tankus ir keičia jėgų pusiausvyrą mūšio lauke. Tradicinė priešo taktika tampa neveiksminga, nes vos 12,5 kilogramo sveriantis pabūklas, veikiantis nuo 20 iki 800 metrų nuotoliu ir aktyvuojamas maždaug per 5 sekundes, yra veiksmingas bet kokioje aplinkoje. Dar lengvesnė yra vos septynių kilogramų ypač manevringa ginkluotė „Carl-Gustaf M4“, kuria galima veiksmingai kovoti su priešu ir patalpose. Dėl papildomo suderinamumo su programuojamąja amunicija (HE 448) galima itin greitai reaguoti. Svaidomosios mašinos sąsaja taip pat yra ryšio su naujuoju ugnies valdymo įtaisu (FCD 558) pagrindas. Amunicija HE 448 suteikia įtaisui FCD 558 tikslią informaciją apie šaudmenų tipą ir degalų temperatūrą, o derinant šiuos duomenis su operatoriaus įvestu atstumu iki taikinio galima nustatyti geriausią trajektoriją. Taip užtikrinamas greitas nustatymas, pasiekiama didelio tikslumo ir didesnio veiklos efektyvumo. Be to, ginkluote M4 gaunamos naujos didžiausios vertės pagal veikimo spindulį ir skeveldrų sklaidą.

Atstumo nustatymas ir veikimas nuo žemės

Lietuvos ir visų trijų Baltijos šalių ginklavimosi politikos tikslas taip pat turėtų būti apsiginklavimas sistemomis, leidžiančiomis išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo potencialių priešininkų. Todėl įmonių „Saab“ ir „Boeing“ sukurta universali tolimojo nuotolio antžeminių mažo skersmens bombų (angl. „Ground-Launched Small Diameter Bomb“ (GLSDB)) sistema galėtų būti labai naudinga Lietuvos kariams. Tolimojo nuotolio tiksliai valdoma raketa gali pataikyti į taikinius, esančius už 150 kilometrų ir mažesniu atstumu vieno metro tikslumu. Priartėjimo prie taikinio kampą galima pasirinkti individualiai 360 laipsnių spinduliu. Tai ypač naudinga sausumos kariams, kuriems gresia pavojus iš visų pusių. GLSDB taip pat turi septynis palydovinės navigacijos kanalus, inercinę navigaciją ir apsaugos nuo trukdžių sistemą. Šie mechanizmai kartu su saugumo protokolais ir pažangiomis ryšių technologijomis užtikrina operacijų tęstinumą. Todėl raketos, kurios iš pradžių buvo kuriamos naikintuvams, gali būti naudingos plėtojant esamus pajėgumus, kad jie tenkintų įvairius šiuolaikinio karo reikalavimus.

Antžeminės oro gynybos sistemos yra ypač svarbios būtent todėl, kad visos trys šalys yra gana nedidelės. Šios sistemos padeda išlaikyti nepriklausomybę ir saugumą taikos metu ir užtikrina veiksmingą gynybą nuo nuolat kylančių grėsmių. Šiuolaikinių antžeminių oro gynybos sistemų pagrindas – radarų sistema, kuri dabar aptinka ne tik orlaivius, bet ir bepiločius orlaivius, galinčius sverti mažiau nei 50 gramų ir vis dažniau naudojamus stebėjimui, žvalgybai ir atakoms vykdyti. Lietuvai gali būti labai svarbūs trumpojo nuotolio mobilieji radarai, pavyzdžiui, įmonės „Saab“ radaras „Giraffe 1X 3D AESA“, nes jie vienu metu gali aptikti orlaivius, sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius, taip pat artilerijos sviedinius, minosvaidžio sviedinius ir raketas. Sistemos veikimo spindulys siekia 75 kilometrus, aptikimo diapazonas – 360 laipsnių, o aptikus objektą automatiškai siunčiama informacija į prijungtą valdymo ir kontrolės sistemą. Šioje sistemoje duomenys per labai trumpą laiką klasifikuojami pagal tikslų algoritmą ir suskirstomi į kategorijas pagal grėsmės lygį. Ši kokybiška informacija apie taikinius suteikia vadui būtiną pagrindą priimti sprendimus ir veiksmingai reaguoti.

Lietuva jau investavo į antžeminę oro gynybą. 2022 m. šalis pasirašė ketverių metų sutartį su Švedijos gynybos industrijos įmone dėl naujų RBS-70 raketų užsakymo iki 2026 m. Trumpojo nuotolio priešlėktuvinės raketos gerokai sustiprins šalies oro erdvės gynybos pajėgumus. 2023 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija taip pat pasirašė bendro pirkimo susitarimą su Švedijos gynybos išteklių administracija (FMV) dėl naujausios sistemos RBS 70 NG versijos įsigijimo. Modernizuota sistema su visiškai integruota taikinių paieškos sistema, inovatyviomis operatoriaus pagalbinėmis priemonėmis, didelio tikslumo veikimo diapazonu ir nesunaikinamu lazeriniu valdymu yra labai lankstus, keičiamo dydžio ir ilgaamžis sprendimas, atitinkantis besikeičiančius antžeminės oro gynybos reikalavimus. RBS 70 NG matomumas taip pat buvo specialiai pritaikytas siekiant dar didesnio lankstumo ir moduliškumo. Sistemą galima integruoti į įvairias transporto priemones, ji taip pat suderinama su ryšio tinklais ir nuotolinio valdymo pultais.

Mokymas realiomis sąlygomis stiprina operacinę kompetenciją

Be abejo, perkant naujas sistemas, būtina investuoti į mokymus. Lietuva šiuo metu rodo didelį susidomėjimą moderniu mokymu. Tokiuose centruose kaip įmonės „Saab“ kovinio rengimo centrai (angl. „Combat Training Centres“ (CTC)) galima rengti labai tikroviškus mokymus ir nedelsiant gauti grįžtamąjį ryšį, kad būtų galima pasirengti realioms operacijoms. Taigi mokymų patirtis padeda greitai priimti teisingus sprendimus realiose situacijose ir išgelbėti gyvybes. Pažangios pratybų valdymo (EXCON) ir ryšių sistemos bei naujoviškiausi karių, ginklų ir transporto priemonių treniruokliai užtikrina, kad kariai ir pareigūnai būtų optimaliai pasirengę operacijoms. Tiesioginio mokymo sistema „Gamer“ ypač tinka antžeminei kovai ir gali būti pritaikyta pagal konkrečius reikalavimus. Individualių ir kombinuotų ginklų naudojimo galima mokytis nuo būrio lygmens iki bendrų operacijų brigados kovinės grupės lygmeniu. Sistema „Gamer“ pagrįsta koviniais ir šaudymo mokymais, tačiau prireikus ją galima lengvai papildyti mokymais miesto vietovėse, medicininiais mokymais, cheminių, biologinių, radiologinių, branduolinių ir sprogstamųjų medžiagų (angl. CBRN) ir kovos su savadarbiais sprogmenimis (angl. IED) mokymų paketais. Naudodama galingas priemones, įmonė „Saab“ vėliau pateikia tinkamus, objektyvius ir realius mokymo duomenis, kurie savo ruožtu yra raktas į išsamią mokymo renginių analizę ir geresnį vertinimą po renginio.

Atsižvelgiant į besikeičiančias grėsmes pasauliniam saugumui, karinės ir civilinės operacijos turi būti koordinuojamos ir sinchronizuojamos aukščiausiu lygmeniu. Mokymas turi užtikrinti tokią pačią sąveiką. Santykinai nedidelių Baltijos šalių kariuomenės, siekdamos tinkamai apsaugoti ES išorės sienas, pareikalavo padidinti NATO pajėgas iki 3–5 tūkst. karių kiekvienoje šalyje. Šiuolaikiniai mokymo padaliniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes bendras mokymas padeda stiprinti pasitikėjimą ir didinti saugumą vykdant operacijas. Įmonei „Saab“ bendri treniruočių įrangos standartai yra labai svarbūs siekiant dalytis nacionalinėmis taktikomis, doktrinomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų padidintas operacinis efektyvumas.

Geresnis sinergijos panaudojimas

Lietuva turi planuoti savo biudžetą taip, kad galėtų ypač veiksmingai įgyvendinti visus šiuos svarbius uždavinius – bendri viešieji pirkimai su Latvija ir Estija taip pat galėtų būti tikslingi vienai ar kitai investicijai. „Dėl skirtingų tvarkaraščių ir biudžetų šiuo metu negalima vykdyti bendrų viešųjų pirkimų. Nepaisant to, kad tokiu atveju kaina galėtų būti gerokai mažesnė, – sako Samuelis Karlssonas. –  Žmonės dažnai žiūri į kaimynus ir perka tą patį, bet tai nėra nuoseklu. Sinergijos tikrai galėtų būti daugiau.“

Bet kuriuo atveju Baltijos šalys sutinka, kad investicijos į nacionalinę gynybą taip pat turėtų būti investicijos į jų pačių ekonomiką. Estija jau kelerius metus ragina kurti vadinamąsias saugumo tarnybas, o Latvija taip pat oficialiai įregistravo naują valstybės įmonę, skirtą Latvijos karinei ir gynybos pramonei plėtoti. Lietuva 2024 m. pavasarį planuoja priimti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą.

Jei atidžiau pažvelgtume į nacionalines gynybos pramonės šakas, kurių kai kurios yra labai specializuotos ir nedidelės, būtų sunku užtikrinti pusiausvyrą. Didelėms įmonėms, kurios taip pat veikia Baltijos šalyse, tai neabejotinai reiškia, kad reikia stiprinti vietos tinklus ir partnerystę. „Jau dirbame su Lietuvos, Estijos ir Latvijos įmonėmis – naujasis įstatymas neabejotinai dar labiau sustiprins mūsų įsipareigojimus šioje srityje. Tačiau taip pat akivaizdu, kad Baltijos šalys vis dar yra priklausomos nuo užsienio ekspertų.“

Laiko vis mažėja

Jei tikėtume naujausiais pranešimais ir Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovo pareiškimais, pasiruošti kovai su augančia Rusijos karine grėsme beliko treji–penkeri metai. Todėl Lietuva turi veikti greitai. Efektyvių sistemų netrūksta – juk regione yra visų pagrindinių gynybos įmonių atstovų. Tačiau proceso kokybė gali būti didelis iššūkis ir didelė našta biudžetui. „Lietuvai reikia greitai ir efektyviai plėsti savo pajėgumus. Ypač svarbu sutelkti dėmesį į sąveikias ir universalias sistemas, kurios ilgainiui sukuria pridėtinę vertę. Idealiu atveju šalis taip pat turėtų organizuoti bendrą tiekimo sistemą su kaimyninėmis šalimis, kad sąnaudos būtų kuo mažesnės“, – pataria Samuelis Karlssonas, įmonės „Saab“ ekspertas Baltijos šalims. NATO neabejotinai rems šias tris šalis viso proceso metu, tačiau taip pat turės veikti greitai, nes Lietuva, Estija ir Latvija, būdamos vartais į Europą, vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant žemyno saugumą.

Saab Lietuvoje

Saab pasaulinei rinkai tiekia naujausius aukštųjų technologijų produktus, paslaugas ir sprendimus karinės gynybos ir civilinės saugos srityse. Saab vykdo veiklą ir turi darbuotojų visuose pasaulio žemynuose.

Skaitykite daugiau